- piepelė
- 1 píepelė sf. (1) žr. piepala: Vakar radom rugiuos píepelės kiaušinius Slm. Píepelė šoka, tilvikas nemoka. Aš tilvikui per pilviką – tilvikas išmoko Kp. Šokinėjo piepelė po pievą, po pievą, nešiojo kirvelį po juosta, po juosta LTR(Pnd). ^ Píepelė vėpelė lipa aukštyn dėtų, vaikelių perėtų (apynys) Pnd.
Dictionary of the Lithuanian Language.